- eksteritorialumas
- eksteritorialumas statusas T sritis Politika apibrėžtis Užsienio šalių piliečių nepavaldumas šalies, kurioje jie yra, įstatymams ir teismams. Šios išskirtinės teisės suteikiamos kai kuriems asmenims valstybių susitarimu. Viduramžiais Venecijos pirkliai krikščionys, prekiavę su Osmanų imperija, būdami jos teritorijoje neprivalėjo laikytis visiems musulmonams privalomų įstatymų. Šiais laikais eksteritorialumo principas taikomas užsienio šalių ambasadoms ir jose dirbantiems diplomatams. Principas taikomas ir laivams, nes jie turi teisę taikiai perplaukti per teritorinę jūrą. atitikmenys: angl. extraterritoriality
Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Algimantas Jankauskas . 2007.